Nuo 2019 sausio 1 d. Pranešėjų apsaugos įstatymas ir nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ numato pareigą įmonėms, kuriose dirba 50 ir daugiau darbuotojų, turėti pranešimų teikimo kanalą. AB „Grigeo“ įmonių grupė įsteigė vidinį pranešimų teikimo kanalą (tikėtina dar prieš nuotekų skandalą).

O gal suveikė išorės pranešimų teikimas t.y. pranešėjas dėl pažeidimo kreipėsi tiesiogiai į kompetentingą instituciją prieš tai nepasinaudojęs vidiniu pranešimų kanalu? Tiesa, yra maža tikimybė, kad pranešimas iš pradžių buvo pateiktas per vidinį kanalą, tačiau negautas atsakymas arba nebuvo imtasi veiksmų reaguojant į pateiktą informaciją, arba priemonės, kurių buvo imtasi, buvo neveiksmingos. Galėjo būti ir kitų aplinkybių.

„Grigeo“ organizacija, atsakydama į klausimą, matyt, pareikštų, kad apskritai nebuvo pažeidimo. Tai pakankamai gerai apibūdintų šios organizacijos vidinę kultūrą. Kartu patvirtintų, kad nebuvo pranešimų (ir ne tik dėl šio incidento) per vidinį pranešimų kanalą. Ir negalėjo būti. Ir nebus.

Nemažai yra tokių organizacijų, kurios formaliai įgyvendino įstatymo reikalavimą. Pavyzdžiui, bendrovė „Kauno vandenys“ taip pat turėjo nuotekų incidentą, bet irgi turi vidinį pranešimų kanalą. Tiesa, jis įsteigtas visai neseniai, jau po incidento, bet pranešimų kanalų trūkumai labai panašūs:

• Organizacija steigia kanalą, nes to reikalauja įstatymas, o ne dėl to, kad tiki jo nauda. Kitaip tariant, vadovybė nenusiteikusi išgirsti savo darbuotojus ir tokiu būdu iškarto atgraso net drąsiausius.
• Pranešėjui įsipareigoja užtikrinti jo konfidencialumą, o ne anonimiškumą. Žinant išankstinį vadovybės nusistatymą to tikrai darbuotojams nepakanka. Pranešimų formose netgi reikalaujama nurodyti asmens kodą (pranešimą pildant elektroniniu būdu neužpildžius šio langelio neįmanoma išsiųsti pranešimo).
• Siekiant turėti galimybę atgaliniam ryšiui su pranešėju t.y. informuoti apie eigą ir nagrinėjimo rezultatus, reikalaujama, kad pranešėjas paliktų savo elektroninį ar kitokį adresą.
• Pranešimą paprastai galima pateikti elektroniniu paštu, paprastu paštu, pokalbio metu. Akivaizdu, kad darbuotojai tikrai nesijaus nei saugiai, nei konfidencialiai. Be to, labai nepatogu pateikti tokiu būdu pranešimą.
• Informacija apie pažeidimus teikiama siekiant apsaugoti viešąjį interesą, o informacijos pateikimas siekiant apginti asmeninius interesus nelaikomas pažeidimu.

Kol kas dar nežinome kokie bus organizacijų tiesioginiai finansiniai nuostoliai, bet jau įvykęs faktas – organizacijų reputacijai padaryta milžiniška žala. Ypač „Grigeo“ atveju. Įspėjančių pranešimų teikimo kanalas neapsaugos nuo visų negerovių, bet trečiosios šalies kanalo sprendimai tikrai pagerintų rizikos prevenciją.